dr. Alfredas Kiškis. Kriminologija. Įžanginės paskaitos ...

dr. Alfredas Kiškis. Kriminologija. Įžanginės paskaitos ...

Kriminologija 1 tema Kriminologijos samprata. Kriminologini idj istorin raida Pareng 2019-09-03 dr. Alfredas Kikis, MRU, [email protected] Kriminologijos informacija Per MOODLE: Informacinis paketas studijuojantiems Kriminologij:

Kriminologijos programa Seminar ir paskait teminiai planai Seminar planai Paskait mediaga (vaizdo raai ir skaidrs) Geriausi, domiausi student darbai Vertinimas Preliminars egzamino klausimai Egzamino tvarka Rezultatai Studentai labai renkasi magistro baigiamj darb temas i kriminologijos. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 2

Kriminologija - mokslas apie nusikalstamum. Lotynikai crimen (nusikaltimas), graikikai logos (mokymas). 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 3 Kam reikalinga kriminologija? (1) Studijuojantiems teis btina suprasti, kodl mons paeidia teiss normas, k daryti, kad tos normos nebt paeidiamos. Btina suprasti, koks yra teiss norm egzistavimo poveikis mogaus elgesio variant pasirinkimui, koks yra teiss norm taikymo poveikis, koks teiss taikymas duoda geriausius rezultatus. Teiss normos gali bti neveiksmingos, jei jos bus konstruojamos, nesiremiant kriminologinio painimo rezultatais.

(Baudiamoji, bausmi vykdymo, administracin teis be kriminologijos ini negalt pasiekti savo tiksl) Interpretuojant ir taikant teis btina derinti teisingum ir resocializuojant poveik asmeniui (Temid). Advokatai, prokurorai, teisjai turi operuoti kvalifikuotu kriminogenini proces supratimu. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 4 Kam reikalinga kriminologija? (2) Naujieji teisininkai chirurgai be anatomijos ir fiziologijos ini. Sieksime, kad teisininkai negalt dalyvauti baudiamajame procese, jei nra iklaus Kriminologijos kurso ir ilaik egzamino.

Kriminologijos reikms nesupratimas atsilikusios valstybs poymis. Kriminologijos reikalingumas ir inios Lietuvoje prieingomis kryptimis. Be kriminologini ini pinigus danai paleidiam vjais (5 m.). Veiklos susiskaldymas - vienos institucijos daro klaidas, kurios yra nus. prieastys, kitos jas taiso. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 5 Kam reikalinga kriminologija? (3) Teisininkai turi gebti adekvaiai vertinti nusikalstamum, mokti naudotis jo charakteristikomis. Tik pakankamai plaiai suvokdamas nusikaltim al mogus gals skirti adekvat dmes ios problemos sprendimui.

Nusikalstamumo supratimas socialiai reikmingas. Nusikalstamumo mokslinis supratimas galina visus asmenis, kurie priima socialiai reikmingus sprendimus, prisidti prie nusikaltim prevencijos, mainti nusikalstamum ir jo darom al; Padeda objektyviau vertinti nusikaltimus padariusius asmenis, aukas, atitinkamai elgtis su jais. Advokatui kriminologijos inios suteikia plat argument spektr teisiamojo gynybai. Kriminologijos inios padeda netapti nusikaltimo auka. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 6 Studentai anoniminse anketose po egzamino: Nemanau, kad per visus tris su pus met buvo domesnis dalykas.

i disciplina priveria susimstyti, keisti poir ir elges. Gal bt patys domiausi seminarai studij procese, kai nebuvo jauiama tampa, taiau lengvai ir sistemikai leido pasisavinti didij dal ini. Man labai patinka diskusijos, kai studentas nra klausinjamas kaip mokyklos laikais. Visuomet stengiuosi lankyti paskaitas, nes lengviau sisavinamos inios. Puiku, kad galima suinoti tai, ko nra nei skaidrse, nei vadovliuose. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 7 Kriminologija. Apie k?

Kriminologijos samprata. Kriminologini idj raida. iuolaikins nusikalstamo elgesio prieasi teorijos. Nusikalstamumas ir jo painimas. Latentinis nusikalstamumas. Nusikalstamumas Lietuvoje ir pasaulyje. Nusikalstamumo ala. Nusikalstamumo veiksniai. Nusikaltimus padariusi asmen ir auk ypatybs. Nusikaltim prevencija. Kriminalizacijos kriminologiniai aspektai.

Baudiamojo teisingumo modeliai. Poveikio nusikalstamumui iuolaikin praktika. Kriminologins informacins sistemos. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 8 Paskaitos tema: Kriminologijos samprata. Kriminologini idj istorin raida 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU

9 Kriminologijos samprata (1) Daug kriminologijos apibrim. Nra vienintelio teisingo. Kriminologija - tai mokslas, tyrinjantis nusikalstamum ir visuomens reakcijas j // Justickis V. Kriminologija. 1 d. V. 2001, p. 10. Kriminologija tyrinja nusikalstamumo kilm; nusikalstamumo dsningumus; procesus bei reikinius, sukelianius nusikalstamum; nusikaltimus daranius asmenis, priemones, galinias sulaikyti asmenis nuo nusikalstamo elgesio // Kriminologija. - V. 1994, p. 6. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 10 Kriminologijos samprata (2)

Visuomens socialin reakcija nusikalstamum yra procesai, kurie vyksta, kai padaroma nusikalstama veika: nusikaltimo aukos reakcija (praneimas, ) nusikaltimus tiriani institucij reakcija, baudiamojo proceso dalyvi, aplinkini, iniasklaidos, 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU

11 Kriminologijos samprata (3) Nusikalstamumas yra pagrindinis kriminologijos objektas. Filosofas ir sociologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas sako, kad nusikalstamumo nra, o yra nusikaltimai. Kaip yra stalai, o nra "stalumo". ? Kitas poiris: mikas - nra tik mediai. Nusikalstamumas kaip visuma pasiymi specifinmis savybmis ir dsningumais, kas galina j tyrinti, kaip atskir socialin reikin. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 12

Kriminologijos samprata (4) Ne tik kriminologija tyrinja nusikalstamum. Sociologija, teis, psichologija, medicina, pedagogika, ekonomika, matematika, informatika, ... Tik kriminologijos moksle nusikalstamumas yra pagrindinis jo objektas. Kriminologija: kompleksinis mokslas pozityvus mokslas humanistinis mokslas suteikia isilavinim, supratim 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 13 Kriminologijos samprata (5).

Teisinis (norminis) poiris kriminologij: Kriminologija - baudiamosios teiss aka arba viena i pagalbini bau. teiss disciplin. Akcentuoja principin skirtum tarp nusikalstam veik ir kit elgesio norm paeidim. Sociologinis poiris kriminologij: Kriminologija - viena i specializuot sociologini disciplin. Nusikalstamumas nra unikalus fenomenas, kokybikai besiskiriantis nuo kit socialini reikini (biurokratizmo, nekompetentingumo, girtavimo, narkomanijos ir t.t.). Kriminalizuoti reikia tik kratutinius i norm paeidimus. Nusikalstamumas - tai kratutin visuomenei nepriimtino (deviacinio) elgesio forma. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 14

Kriminologijos objektai (1) Nusikalstamumas Sociologiniu aspektu: konkreioje visuomenje ir konkreiu laikotarpiu paplitusi viena i labiausiai nepageidaujamo elgesio form. Teisiniu aspektu: (apibriamos tokio elgesio ribos) tai visuma atskir nusikalstam veik, vykdyt konkreioje erdvje per konkret laikotarp. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 15 Kriminologijos objektai (2) Nusikalstamumas Heterogeninis polistruktrinis reikinys:

Priklausantis nuo daugybs veiksni, aplinkybi. Susidedantis i daugelio ri nusikalstam veik, j grupi, tarpusavyje besiskiriani: j vertinimu, savo prieastimis bei slygomis, galimais poveikio bdais. Tai svarbu suprasti imantis poveikio priemoni prie nusikalstamum. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 16 Kriminologijos objektai (3) Nusikalstamumas. Problema: svokos "nusikaltimas" neapibrtumas, dideli jos turinio, supratimo skirtumai, ypa lyginant atskir valstybi nusikalstamum. Nusikalstamumo ribos: - BK

- Platesnis poiris: + nukrypstamasis (deviacinis) elgesys, apimantis kriminalizuotas ir nekriminalizuotas veikas (kriminalizuotinas ir kt.) + administraciniai teiss paeidimai (tik formali skiriamoji riba nuo nusik. veik). Nusikalstamos veikos = nusikaltimai + baudiamieji nusiengimai. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 17 Kriminologijos objektai (4) Papildomi kriminologijos objektai: Nusikalstamumo veiksniai; Kitoks, ne nusikalstamas, nepageidautinas elgesys amoralus elgesys, teiss deliktai (administraciniai teiss paeidimai), alkoholizmas, narkomanija, ...; Nusikaltlis, auka ir visuomen nusikaltim genezje;

Visuomens ir valstybs reakcijos nusikalstamum; Socialiniai stereotipai apie nusikalstamum, jo prieastis, nusikaltimo auk, nusikaltl, galimas poveikio priemones jam; . . . 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 18 Kriminologini idj istorin raida Studentai: Buvo domu, ypa istoriniai pavyzdiai apie realiai taikytas priemones ir politik Kriminologijos idj periodizacija, pagrindins

idj grups (1) Kriminologini idj bei praktini poveikio priemoni nusikalstamumui idj grups: 1) Ankstyvosios 2) Antika (Platonas, Aristotelis) 3) Viduramiai (v.Augustinas, T.Akvinietis) 4) Atgimimo utopistai (T.Moras, T.Kampanela) 5) Klasikins kriminologijos atsiradimas (.Bekarija, .Monteskj, D.Bentamas) 6) Antropologini kriminologini idj atsiradimas (.Lombrozas, E.Feris) 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 20 Kriminologijos idj periodizacija, pagrindins idj grups (2)

Idj grups. 7) Sociologini kriminologini idj atsiradimas (A.Ketl, E.Diurkheimas) 8) Radikalij kriminologini idj atsiradimas (K.Marksas, F.Engelsas) 9) iuolaikin kriminologija 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 21 Ankstyvosios

Nusikaltimas danai buvo ne tik teiss, bet ir religijos persekiojimo objektas, nusikaltimas buvo tapatinamas su nuodme (teis, religija ir moral nebuvo diferencijuotos). Nusikaltimas, nusikaltlis laikytas blogio jg pasireikimu, j tarnu, rankiu i jg rankose. Kaip nusikaltim ukardymo priemons vardintos religins priemons: asketizmas (turtini nusikaltim prevencija), paklusnumas vyresniajam (ir statymui). Akcentuojamas bausms neivengiamumas, jei ne iame gyvenime, tai po mirties. Religija kontroliavo moni ne tik blogus poelgius, bet ir blogas mintis (Dievas ino). 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 22

Ankstyvosios (2). 6 a.prie m.e. kiekvienas egiptietis privaljo pateikti metin savo turto deklaracij. To vengiantiems ar negalintiems pagrsti savo aukto pragyvenimo lygio grs mirties bausm. Kinijoje 4 a.p.K.: Kaip kovos su nusikalstamumu priemon ikeliama idja bausti mones dar prie nusikaltimo padarym. Rekomenduota kolektyvin atsakomyb, vien atsakomyb u kitus. Senovs Spartoje gyvenimas nesusituokus buvo laikomas nusikaltimu, o naujagimi su isigimimo poymiais nuudymas ne. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 23

Antika (1) Jau Sokratas ir Demokritas isako mintis, kad ukirsti keli nusikalstamumui galima mokant ir aukljant jaunim. Sokratas - mogus daro bloga tik todl, kad neino kas yra gera. Demokritas - mokym sieja su galimybe ivengti nusikaltimo alos tiek sau, tiek turtui, jei mogus teisingai elgsis, inos kaip saugotis. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 24 Antika (2)

Platonas. Nusikalstamum lemianios prieastys: valstybin santvarka, nusikaltli nenubaudimas, turtinis nelygumas (rekomendavo, kad skirtumas neviryt 4 kart). Veiksniai, galintys sulaikyti nuo nusikaltim darymo: 2019.09.03 Bausms; Visuomens nuomon; Siningumas ir gero elgesio proiai; Dor piliei skatinimas;

Alfredas Kikis, MRU 25 Antika (3). Aristotelis Nusikalstamumo prieastys: Skurdas; Vien socialini sluoksni privilegijos, o kit beteisikumas; Nacionalin nesantaika; Gyventoj vairiatautikumas. Nusikaltimus stabdantys veiksniai: Teisinga santvarka; statym stabilumas ir j virenyb prie bet kok asmen; Kova su korupcija; Pakankamas ekonominis isivystymas, kad bt galima utikrinti visiems pakankam gyvenimo lyg; Galimybs save realizuoti priimtinais bdais;

Jaunimo mokyme svarbiausia mokyti paklusti statymams. Reikia apsaugoti jaunim nuo kontakto su ydomis. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 26 Viduramiai (1) sigaljus krikionybei, nusikaltimas tapatinamas su nuodme. v.Augustinas akcentuoja grio ir blogio kov moguje. mogaus elges nulemia jo laisva valia, kuri gali bti arba gera, arba bloga, o tai lemia grio ar blogio jgos. T.Akvinietis - nusikaltlis yra blogio jg rankis, j tarnas, todl poveikio priemons turt bti nukreiptos per mog ias blogio jgas. Kaip poveikio priemon sigali inkvizicija, vienintel reakcija nusikaltim tampa iaurios, danai vieos

bausms, kankinimai. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 27 Viduramiai (2). Pagrindins idjos: Nusikaltimas yra blogio apraika; Asmuo turi laisv vali ir todl turi bti baudiamas; Nusikaltlis - tai ypatingas mogaus tipas, pasiymintis specifinmis savybmis, pagal kurias jis gali bti i anksto atpaintas. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU

28 Atgimimo utopistai. T.Moras Utopijoje, T.Kampanela Sauls mieste: Atsisak religinio poirio nusikalstamum, mog kaip blogio neiotoj. Nusikalstamumo pagrindins prieastys socialin gyventoj nelygyb, o ypa turtin. Sil vesti priverstin vis lygyb, dl to nusikalstamumas inykt. Numat bausmes u ios lygybs lauym. J idjos - totalitarini valstybi ideologija ir praktika. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU

29 Klasikin kriminologija (1) Uuomazgos - vietj epochoje (.Ruso, Volteras, D.Didro, ypa .Monteskje): Siek humanizuoti ir racionalizuoti i Vidurami paveldt bausmi sistem. Svarbiausios nusikalstamumo prieastys - emiausi sluoksni beteisikumas, skurdas. Ikl princip geriau deimt kalt laisvje, nei vienas nekaltas kaljime. ymiai protingiau ne bausti, bet stengtis padaryti taip, kad nusikaltimas nevykt. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 30 Klasikin kriminologija (2)

.Bekarija (1738-1794) veikale Apie nusikaltimus ir bausmes sukoncentravo kriminologins minties pasiekimus iki 18 a. antros puss: Bausm turi atitikti nusikaltimo sunkumo laipsn, ir utenka to, kad bausms daroma ala viryt nusikaltimo duodam naud; Bausms tikslas ne sunaikinti nusikaltl, bet padaryti taip, kad nei is asmuo, nei kiti asmenys nedaryt nauj nusikaltim; Bausmi neivengiamumas nusikalstamum stabdo labiau nei j grietinimas; Norint veikti nusikalstamum neutenka vien tik bausmi; Nusikalstamumas priklauso nuo socialini slyg; Nusikalstamumas gali bti mainamas, naikinant neteisingus statymus, teisingu teismo vykdymu, vietimu, mokymu, aukljimu. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 31

Klasikin kriminologija (3) D.Bentamas: Nusikaltl jis vertino, kaip homo economicus, t.y. visada racionaliai apgalvojant naud, kuri gaus i nusikaltimo ir al, kuri gali patirti, kai j nubaus. Sukr savo nubaudimo teorij, ivyst .Monteskj ir .Bekarijos idjas apie bausmi proporcingum pateik praktines rekomendacijas, kaip parinkti bausms dyd. Viena i nusikalstamumo prieasi jis laik netobulus statymus. Skiriant bausmes reikia atsivelgti ne tik padaryto nusikaltimo sunkum, bet ir nusikaltlio jautrum. Pasil pataisos staig model (Panopticon) kalini izoliuotas laikymas su stebtoju centre. Turi bti rengtos mokyklos, dirbtuvs, kad kaliniai bt pataisomi, peraukljami. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 32

Klasikin kriminologija (4). Pagrindins klasikins kriminologijos idjos (apibendrinimas): 1) mogus turi laisv vali, nusikaltimas yra jo laisvo ir racionalaus pasirinkimo rezultatas, vertinus visus u ir prie; 2) Bausms turi bti ne absoliuiai sugrietintos, o tik tiek, kad atsvert nusikaltim duodam naud; 3) Bausmi grietumas daro nusikaltim nepatraukl, nepriimtin. Pastabos: Daugelis i idj yra filosofins, nelabai pagrstos konkreios empirins informacijos tyrinjimu. Ir iandien ios idjos danai yra baudiamosios teiss bei kriminologijos pagrindas daugelyje valstybi. Ko gero, jos populiaresns tarp baudiamosios teiss ir politikos atstov. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 33

Antropologin (biologin) kryptis (1) mogaus antropologija - jo elges nulemiantis veiksnys. ezar Lombrozas (1836 1909). Atliko didels apimties tyrimus - apklausta, itirta: Apie 25 000 nusikaltli ir ne nusikaltli; Apie 4 000 kaukoli. Nusikaltlis - ypatingas mogus, besiskiriantis nuo kit, danai jis labiau ligonis nei nusikaltlis. Nusikaltl kaip asmen apibdina didelis kiekis atavistini, anomali (netaisykling), degeneratyvi (isigim.) poymi. Duoda paralel su ikiistoriniu mogumi kaukols ir kt. atvilgiu. Nusikaltliams bdingas sumajs juntamumas (~ 15 proc. nusikaltli nejautrs skausmui), padidjs irzlumas, impulsyvumas, kartakoikumas. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU

34 Antropologin (biologin) kryptis (2) ezar Lombrozas (1836 1909) Nusikaltliu gimstama, bet ne tampama, j auklti yra beprasmika, jis pagal savo poymius gali bti iskirtas i kit moni ir turi bti arba izoliuotas, arba sunaikintas. Nusikaltlis yra nekaltas darydamas nusikaltim, bet ir visuomen nekalta, kai jos nariai tam, kad apsaugot save, nubaudia juos (izoliuoja, sunaikina). 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 35 Antropologin (biologin) kryptis (3)

ezar Lombrozas (1836 1909). Savo ankstyvosiose idjose sil teismus pakeisti psichiatr komisijomis, vliau - psichiatrai turjo bti ekspertais teisme. Jo idjoms didel tak padar E. Feris bei kiti jo amininkai. Knygos mogus nusikaltlis 5 leidime (po 20 m.) galima pastebti iuos pagrindinius idj pokyius: a) Ne visus nusikaltlius laik gimtais. b) Pripasta ir ne antropologini faktori tak nusikalstamam elgesiui (klimatas, civilizacijos lygis, gyventoj tankumas, gimstamumas, migracija, alkoholizmas, aukljimas, ekonominis isivystymas ir kt.). c) Ne visi gimti nusikaltliai padaro nusikaltimus, nuo to gali sulaikyti palankios aplinkos slygos. Toks mogus turi tik stipr polink nusikalsti, bet ne visada j realizuoja - didesn nusikalstamo elgesio tikimyb. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU

36 Antropologin (biologin) kryptis (4) Enriko Feris (1856 1928) Jo idj formavimosi aplinka: Klasikins kriminologijos (baudiamosios teiss) idj bankrotas; Sociologiniai A.Ketl bei antropologiniai .Lombrozo tyrimai, neigiantys laisv vali kaip pagrindin nusikalstamumo prieast. Nusikaltimas tai trij grupi veiksni sveikos rezultatas fizini, antropologini ir socialini: Fiziniai veiksniai (klimatas, oro slygos, ...); Antropologiniai veiksniai; Socialiniai veiksniai. Nusikalstamumo pokyius labiausiai veikia socialiniai veiksniai. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU

37 Antropologin (biologin) kryptis (5) Enriko Feris (1856 1928) Moksl, tyrinjant nusikalstamum ir nusikaltl, pavadino baudiamja sociologija. is mokslas vliau R.Garofalo takoje imtas vadinti kriminologija. Jo idj apibendrinimas: Antropologija rodo, kad nusikaltlis nra normalus mogus, jis dl savo gimt ir gyt organini bei psichologini anomalij yra specifinis mogaus tipas; Statistika rodo, kad nusikaltim atsiradimas, padidjimas ar sumajimas priklauso nuo daugelio kit veiksni, o ne nuo bausmi, rayt statymuose ir skiriam teism; Eksperimentin psichologija rod, kad tariama asmens valios laisv yra ne kas kitas, kaip asmens iliuzija. 2019.09.03

Alfredas Kikis, MRU 38 Antropologin (biologin) kryptis (6). Enriko Feris (1856 1928) (ts.) Sil: Teistvarkos sistema turi bti ne kerto u nusiengimus rankis, o tapti visuomens apsisaugojimo priemone, panaiai kaip yra saugomasi nuo lig ar stichini nelaimi; Priemons tradicins laisvs atmimas ir trmimas; L. a. trukm neturi bti i anksto fiksuota - turi tstis tol, kol asmuo tampa nebepavojingu visuomenei (kas nustatoma tiriant nusikaltl). udikus silo ikarto izoliuoti iki gyvos galvos, jei ekspertiz juos pripaino gimtais nusikaltliais; Lengvesni nusikaltim atveju toks izoliavimas turt bti po 2 4 nusikaltim. Be bausmi kaip alternatyvas sil ir socialin, ekonomin politik (viej darb sukrim, mokesi sistem, mainani socialin nelygyb ir kt.);

2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 39 Sociologin kryptis (1) A.Ketl (1796 1874). Belg matematikas: Jo atlikti statistiniai nusikalstamumo tyrimai parod, kad nusikalstamumas maai kinta, tiek kiekiu, tiek kokybe (<= +/-10 proc./ m). Nusikalstamumas vystosi pagal savo dsningumus, kurie nepriklauso nuo mogaus valios; Mokslo uduotis yra atskleisti iuos dsningumus, nustatyti socialinius nusikalstamumo veiksnius; Grietomis bausmmis veikti nusikalstamum yra nemanoma; Visuomen pati subrandina nusikaltim, o nusikaltlis - tik rankis, kuris t nusikaltim padaro; Nusikalstamumas i esms gali pasikeisti tik tada, kai i esms pasikeis

socialins slygos; 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 40 Sociologin kryptis (2). A.Ketl (1796 1874). Iskyr pagrindines grupes veiksni, takojani tai, ar asmuo padarys nusikaltim: aplinka, kurioje gyvena, eimos santykiai, religija, kuria iaukltas, socialin padtis, visuomens nuomon, gamtins slygos. Paveikti nusikalstamumo bkl galima veikiant mases, bet ne atskirus individus.

Kiti atstovai: Gabrielis Tardas (1843 1904), Emilis Diurkheimas (1858 1917). 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 41 Radikalioji kriminologija (1) K. Marksas, F. Engelsas: 2019.09.03

Pagrindin visuomens vystymosi jga jos pagrindini klasi inaudotoj ir inaudojamj kova. mogus pirmiausia siekia patenkinti savo materialinius poreikius. Kiti taip pat siekia panai tiksl - vis karas prie visus. Kiekvienas stengiasi turti kuo daugiau turto ir apsaugoti turjim. Privatin nuosavyb sukuria prielaidas inaudojimui. Pirmyktje bendruomenje nusikalstamumo lygis buvo ypatingai emas. Tuo pagrindu modeliavo ateities visuomen, kurioje viepataut socialin lygyb, iki minimumo sumat prietaravimai, nekilt valstybins prievartos btinyb, nusikalstamumas inykt. Alfredas Kikis, MRU 42 Radikalioji kriminologija (2). K.Marksas, F. Engelsas: Pagrindins nusikalstamumo prieastys - klasinje visuomens

srangoje: Socialin nelygyb, darbinink eksploatacija; Bedarbyst, skurdas, emas isilavinimo lygis, blogas aukljimas ypa darbinink sluoksniuose; i bkl vertinama, lyginant su kit sluoksni bkle, ir bloga ne todl, kad maa apimtis, kiekyb, bet kad alia yra ymiai geresn. Skurdas, vargas, visuomens atliekos bkl sunaikina morals stabdius, panaikina principus, asmens motyvacij. Kas belieka? Silo visuomens pertvarkym viepataujani jg nualinim nuo valstybins valdios, socialin lygyb. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 43 iuolaikin kriminologija (1) 18 19 a. klasikins kriminologijos idj autoriai didiausi dmes skyr juridiniams klausimams, stengsi humanizuoti, racionaliai reformuoti

bausmi sistem, paveldt i Vidurami. 19 a. atsiranda naujos kriminologins idjos, bendrame pozityvistinio mokslinio metodo suklestjimo kontekste bei klasikini teorij idj realizavimo nepasitenkinimo kontekste. Nors klasikini teorij idj takoje ir buvo reformuotos bausmi sistemos, bet tai nepadar didesns takos nusikalstamumui. Netgi prieingai - buvo pastebtas nusikalstamumo didjimas ypa miestuose, ko ios teorijos nepajg paaikinti. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 44 iuolaikin kriminologija (2). Atsirandanti pozityvioji kriminologija: Pagrindiniu savo udaviniu ikl paaikinti nusikalstamumo kilm, atskleisti nusikalstamumo veiksnius.

Atsisak ar bent jau labai apribojo pagrindinio klasikins kriminologijos postulato apie laisv mogaus vali veikim, jo pritaikymo sfer. Susikoncentravo ties nusikalstamumo objektyvaus prieastingumo problema, ties nusikaltim ukardymu per poveik socialinms slygoms ir nusikaltliui. Teorijas, hipotezes, ivadas grind mokslikai sukaupta objektyvia informacija apie nusikalstamum, visuomen, mog. Pagal tai kur buvo iekoma pagrindini nusikalstamumo prieasi isiskyr dvi didels pozityviosios kriminologijos akos: Antropologini (biologini) teorij aka iekojusi prieasi paioje mogaus prigimtyje; Sociologini teorij aka iekojusi prieasi visuomenje. 2019.09.03 Alfredas Kikis, MRU 45

Recently Viewed Presentations

  • EEL4930/5934 Reconfigurable Computing

    EEL4930/5934 Reconfigurable Computing

    In this class, you will learn the fundamentals of creating circuits that are 10x-1000x faster than microprocessors Novo-G Supercomputer Reconfigurable Supercomputer at UF Pioneering top reconfigurable system in world Features 448 top-end Altera Stratix III, IV, and V FPGAs Focus:...
  • Chapter 2: European Colonies in America

    Chapter 2: European Colonies in America

    Horatio Gates. to lead forces in the North. He was not as successful taking Fort Stanwix when American . Benedict Arnold. arrived to hold the fort. By early October, Burgoyne was running out of supplies and had 5,000 men in...
  • Particles, Strings and Fields

    Particles, Strings and Fields

    Particle Theory. about 5 students for 5 faculty. historically paid our students 10 hour RA for 3 years; students TA at least 10 hours throughout. year 1: take the graduate classes, do reading, attend particle theory journal club on Fridays...
  • London&#x27;s Monuments - liceosavarino.gov.it

    London's Monuments - liceosavarino.gov.it

    Greenwich is a district of South East London. Greenwich is known for its maritime history and for giving its name to the Greenwich Meridian (0° longitude) .The town became the site of a royal palace, the Palace of Placentia in...
  • Derivatives - Matt Will

    Derivatives - Matt Will

    SWAPS. Birth 1981. Definition - An agreement between two firms, in which each firm agrees to exchange the "interest rate characteristics" of two different financial instruments of identical principal. Key points. Spread inefficiencies. Same notation principal. Only interest exchanged
  • Gut microbiome alternations in Alzheimer&#x27;s disease

    Gut microbiome alternations in Alzheimer's disease

    Gut microbiome alterations in Alzheimer's disease. Vogt NM, Kerby RL, Dill-McFarland KA, Harding SJ, Merluzzi AP, Johnson SC, Carlsson CM, Asthana S, Zetterberg H ...
  • 防災情報提供に関する民間気象事業者への期待

    防災情報提供に関する民間気象事業者への期待

    Forecasts Observations Alerts Maps Index Travel&Sports Climate tenki.jp Column . Satellites Maps Radars AMeDAS PM2.5. Weather column by certified weather forecaster. TrainWeather Channel in NEX(Narita Express) 2nd. GPM Applications Workshop, June/9-10/2015 ...
  • Education Funding: From Grants and Contributions to Statutory

    Education Funding: From Grants and Contributions to Statutory

    on the expenditure side of the budget, there are two types of appropriations: statutory and grants and contributions. statutory appropriations are budgeted according standing legislation such as old age security. the allocations for statutory funded programs are on-going and funded...